PAGALIAU ŠIAULIAI. Auksinė strėlė 2022

Taip senai buvau Šiauliuose turnyre, kad jau beveik pamiršau, kokie skanūs buvo priziniai vaisiai, o dar laimėjus antra vietą… mmmmm medus! Kažkaip liko toks jausmas, kad Šiauliuose turi buti viskas gerai. Puiku buvo vėl grįžti į Tilžės PC, kur ir žaidimui vietos užtektinai, pavalgyti, atsigerti ir net apsipirkti yra kur. O patiems išrankiausiems melomanams ausis glostė vokalinio ansamblio “Žemaitukai” opusai, skambėję per visa PC. Diena nusisekė! Ačiū organizatoriams. Gal šiek tiek pritrūko pakabų striukėms… Kai pabandžiau pasikabinti savąją ant vienintelio pakabų stovo, buvusio tokiam užkaborėlyje patalpos kampe, gavau gana griežtą pastabą iš šeimininkų vindikacijos skyriaus viršininko (padariau tokią išvadą pagal komandinį balso tembrą ir intonaciją), kad pakaba skirta, tik lygesniems tarp lygių, t.y. vietiniams ir, kad savo problemas eičiau spręsti kur nors toliau už užkaboriuko ribų. O šiaip, viskas puikiai. Atskiras dėkui Andriui Miežinskui, kuris padėjo Sandrai sklandžiai pravesti turnyrą. Na, ir aišku Sandrutei nuoširdus ačiū.

Vilniaus Legioną atstovavo dvi merginos ir aštuoni vyrai. Aišku tikėjausi didesnio būrio (varėniškiams tikriausiai pasirodė per toli…), bet sulėkė visi motyvuoti. Gaila negalėjo Vygintas, manau, būtų patampęs ne vienam varžovui nervus…

Pradžiai pasižaidėm komandiškai. Gaila, bet mūsų merginos, Kornelija ir Milena, nusileido Smiginis LT komandai 2-5. Vyrai susikovė su šeimininkų komanda, kuriai atstovavo kovose užgrūdinti veteranai: Osvaldas Kšanys, Sergej Gončarov, Gintaras Nagevičius ir Gintas Vilimavičius. Mes suformavom patirties ir jaunystės lydinį: mes su Gintaru Tumėnu atstovavom patirtį, o jaunimą – Arūnas Grikšas ir Lukas Bernatavičius. Pradėjom silpnokai – pralaimėjom aš ir Gintaras, bet Lukas ir Arūnas išlygino. Po to kova vyko koja į koją iki 6-6, o po to laimėjo ir Arūnas, ir Lukas, o Gintaras padėjo riebų tašką 9-6. Nors šis laimėjimas jau nepagerins mūsų turnyrinės padėties, bet pergalė prieš tokią stiprią komandą, visada suteikia papildomų jėgų judėti pirmyn.

Merginos varžėsi keturiuose pogrupiuose. Milena pateko į antrą pogrupį, kur neatlaikė varžovių spaudimo, pralaimėjo visus susitikimus ir buvo priversta pasirodymą tęsti tik paguodos turnyre ir jaunimo lygoje, kur liko trečia iš trijų. Kornelija ketvirtame pogrupyje 3-0 nugalėjo Karoliną Tamoševičiūtę, 3-1 Ramintą Kvedaraitę ir, pasikankinusi, 3-2 Vidą Jablonskienę, bet pasikrovė sausai nuo Jolitos Drąsutienės ir pogrupį paliko antra. Jolita užtikrintai pirma.

Ketvirtfinalyje Kornelija solidžiai nugalėjo Alginą Juknaitę 4-1. Asta Juknienė ir Jolita Drąsutienė savo varžoves sudaužė sausai, o Sabina Vyšniauskienė tik po atkalios kovos palaužė Moniką Gurauskienę 4-3.

Pusfinalyje Jolita kabinosi į pergalę viskuo kuo galėjo įsikibti, bet Asta tirėjo savo nuomonę šiuo klausimu ir per lemiamą legą sudėliojo visus taškus ant “i” 4-3. Mūsų Kornelija neturėjo vargo su Sabina 4-0.

Finalas išėjo finališkas iki paskutinio įmanomo lego. Kornelija kovojo iš paskutiniųjų, bet Asta, užsigrūdinusi treniruotėse su rūsčiais Elektrėnų vyrais, pergalę 5-4 pasiėmė sau. Sveikinimai Astai! Sveikinimai ir apkabinimai Kornelijai! Šaunuolė! Tai buvo aukščiausias to vakaro VL atstovo pasiekimas!

Vyrai žaidė prie dvidešimties taikinių.

Vilniaus Legiono atstovas Jevgenij Judin trečiame pogrupyje iškovojo dvi pergales, pralaimėdamas tik Arūnui Čipliui, ir tvirtai žengė į atkrintamasias.

Aš koviausi penktame pogrupyje į kurį likimas, gyvenantis kompiuteryje, įmetė ir mūsų klubo prezidentą Eriką Mačiūną. Erikas laimėjo tik prieš Vidą Lukoševičių 3-2, bei apmaudžiai pralošė Modestui Balčiūnui 2-3 ir neapmaudžiai man 0-3, tai jam suteikė garbingą trečią vietą. Aš laimėjau visus tris susitikimus, bet prieš Modestą tikrai reikėjo paprakaituoti… Šaunuolis! Vos išsivyniojau.

Septintame pogrupyje, kuriame varžėsi Valdas Račys, susiklostė retai turnyruose pasitaikanti situacija, kai trys varžovai besivaržantys dėl antros vietos parodo apsoliučiai vienodus rezultatus ir turi žaisti viską lemiantį vieną legą trise. Vienas iš jų buvo mūsų Valdas. Kiti du pretendentai tai tituluotasis Donatas Matijoška ir Andrius Balnanosis. Valdas nebūtų kietas vaikinas iš Mažeikių, jei nesusikauptų ir nepasinaudotų tokia galimybe. Puikiai! Yra atkrintamosios.

Keturioliktame pogrupyje sukrito dar du VL atstovai: Lukas Bernatavičius ir Paulius Radžvilas. Paulius, deja, pralaimėjo visus susitikimus, bet reikia pabrėžti, kad varžovai buvo tikrai labai stiprūs: Gintaras Gurauskas ir Egidijus Brazas, jau nekalbant apie Luką. Antrą vietą pogrupyje  iškovojo Lukas, pralaimėjęs tik galingajam Gintarui ir laimėjęs prieš Egidijų, kuriam nepadėjo ir gimtos sienos, nors neabejoju tikrai stengėsi.

Penkioliktame pogrupyje turėjo pavargti Gintaras Tumėnas, nes spaudimą gavo iš visų varžovų. Galų gale pralaimėjęs ti vieną kovą Jonui Zanevičiui 2-3, Gintaras išsiveržė iš grupės antru.

Aštuonioliktajame pogrupyje Arūnas Grikšas kovėsi lyg sužeistas liūtas, bet dvi pergalės penkių žaidėjų turnyre davė jam tik netenkinančią trečią vietą.

Pirmame atkrintamųjų rate Valdas Račys užtikrintai nugalėjo Aurimą Bagdžiūną 4-1. Lukas Bernatavičius neatsilaikė prieš Mindaugo Martinkaus spaudimą 2-4, Jevgenij Judin pašalino sau iš kelio Sigitą Rastauską 4-2. Visi kiti legionieriai pirmą ratą praleido.

Antrame rate Gintarui Tumėnui iš karto teko rimtas varžovas - Laimis Zubavičius. Laimis pradėjo dviem laimėtais legais, Gintaras atsakė savo dviem, bet po to Laimis paėmė žaidimo vadžias į savo rankas ir užbaigė rezultatu 4-2. Valdas Račys kabinosi į visas galimybes, bet paskutinius turnyrus vis tobulėjantis Tomas Šimanskas išplėšė nelengvą pergalę jam iš rankų 3-4. Jevgenij Judin neprilygo Sergej Gončarov 1-4. Man teko garbė susitikti su Mindaugu Martinkumi, Luko skriaudėju, iš stipraus Klaipėdos klubo. Pasamonę nuodijo ir ramybės nedavė prisiminimas apie pralaimėjimą Mindaugo klubiokui Gintarui Katkui 0-4 Topsport turnyre, todėl startavau maksimaliai susikaupęs ir išsiveržiau į priekį 2-0, bet Mindaugas pasitempė, o aš praskydau, prisivarėm iki 3-3. Mano laimei vėl pradėjau geriau rinkti taškus ir išplėšiau nelengvą pergalę 4-3. Ačiū Mindaugui už ramų, solidų žaidimą, juolab, kad prie pat turėjome Martyno Tamoševičiaus ir Arvydo Dzimidavičiaus „muštynes“. Susikibo vyrai karšto būdo ne juokais. Žaibų gavo ir žiūrovai, replikomis apsisvaidė ir patys, laimėtus legus abu šventė Gerwyn Price stiliumi, nenorminė leksika buvo ant bangos… Nervų karą atlaikė ir mačą laimėjo Martynas.

Sekančiam etape susitikau su Edgaru Grikšu. Nepasakyčiau, kad Edgaras sužaidė savo geriausią mačą, bet aš, matyt, sužaidžiau dar blogiau (užsidarymai!!!), todėl natūraliai ir pelnytai pralaimėjau 1-4. Tuo ir baigėsi VL atstovų kovos Auksinės taurės turnyre.

Iš įdomesnių kovų galiu paminėti stabiliai gerą Tomo Šimansko pasirodymą, kuris 4-2 nugalėjo, matyt, psichologiškai jau išsikrovusį Martyną Tamoševičių. Tomas Bužonas visiškai palūžo po Sergej Gončarov presu 1-4 ir beviltiškai mėtė strėles ant žemės. Stabiliai gerai žaidžiantis Tomas Makūnas ramiu stiliumi nugalėjo sunkiai palaužiamą Mindaugą Viskontą 4-1.

Ketvirtfinalyje Tomas Šimanskas jau nebeatsilaikė prieš Laimį Zubavičių 4-1, Edgaras Grikšas įsivažiavo ir nelengvai, bet peršoko Sergei Gončarov barjerą 4-2, Arūnas Čiplys sausai sutvarkė Sigitą Kvajauską, o Tomas Makūnas vėl sublizgėjo ir išbraukė iš varžybų Joną Zanevičių 4-1.

Pusfinalyje Laimis perlaužė Edgarą 4-0, o Arūnas nelengvai, o gal net ir sunkiai, sustabdė Tomą 4-2.

Finalą laimėjo Laimis 5-2. Nuoširdūs sveikinimai! Įspūdžius iš pirmų lūpų galite pasiskaityti Laimio facebook’e.

Tiek žinių iš Šiaulių.*

Specialusis korespondentas A. Bigfish

*Šiame tekste išdėstyta asmeninė autoriaus nuomonė, kuri gali ir nesutapti su tikrove.